„Namai yra laimė“ mini ilgio muslino chalatas

Jeigu dabar imčiau ir pasakyčiau, kad tai yra laukiamiausias mano Vasaros rūbas, jaučiu labai nekaip nuskambėtų?
Kai aplink „vyniojasi“ gražuolių suknyčių ir iki paskutinio siūlo atostogomis kvepiančių kostiumėlių eilės- aš drįstu pasakyt, kad labiausiai laukiu CHALATO?
Tai pati savęs susarmatinta nesakysiu, bet, ką norėjau ištransliuot tokia įžanga- turbūt supratote.
Esu NAMŲ MYLĖTOJA. Be išlygų. Man čia gera. Jauku. Ramu.Saugu.
Todėl rūbas, kuris „palaiko kompaniją“ namie man ne mažiau svarbus, nei tas, su kuriuo išžygiuoju į gatvę.
Iki šiol turiu ir kasdien besąlygiškai naudoju „HOME LOVER‘į“- kilpelinio audinio chalatą, labiau skirtą vėsiems sezonams.
Bet kad jau kito nemyliu taip, kaip pastarojo, tai tą vienintelį naudoju apskritus metus.
Bet šiais metais, kuriant Vasarą, į galvą atėjo dvi mintys:
1.Kaip norėčiau Vasariško chalatėlio versijos.
2.O jeigu pamėgint jį „paprojektuot“ iš be galo malonios ir patogios, jau gerai pažįstamos medvilnės rūšies- muslino? Gal iš jo išeitų tobulas rūbas namams ir Vasaros terasoms? Kur gali „įsipatogint“ su pirmos kavos puodeliu ir lengvu, išskirtinai maloniu jausmu apgaubiančiu rūbu.
Abu punktai tapo svariu argumentu BANDYTI. O pabandžius beliko konstatuoti, kad jis NUOSTABUS.
Mielas, patogus, nevaržantis judesių ir kutenantis namų jaukumui padukus.
O dar pridėjus ant rankovės apsigyvenusį užrašą, skelbiantį akivaizdžią tiesą, kad: “NAMAI YRA LAIMĖ“. Su fakto „užtvirtinimu“- raudona mažulyte širdele… abejonių, kad jis turi gauti bilietą į VASARĄ neliko nei gramo.
Stabtelėjom tik ties vienu „punktu“ – kokį ilgį pasirinkti- virš kelio, ar žemiau pusės blauzdų?
Kadangi turėjome abiejų „pozicijų“ šalininkų, nusprendėme, kad geriausias variantas- leisti rinktis Jums pačioms.
Chalatukai identiški, skiriasi tik jų ilgis.