Coming Home Kalėdos /22

KODĖL VISKAS BUS TAIP?

Kalėdos – tai šeima.
Laikas, kai darbus nustumi į šalį ir visą dėmesį skiri tiems, kuriuos labiausiai myli.
Bet dažnai užmetus akį į kalendorių ir pamačius raudoną „Gruodžio 25“ – ramybės nelieka.
Skubėjimas, dovanos, terbos, pilnas stalas, per ankštas pilvas ir galiausiai – žydras ekranas, kuriame stebim, kaip švenčia kiti. Pažįstama?
Dievinu Kalėdinį laukimą.
Pirkalioju smulkmenas, svajoju, kaip puošiu namus, kūrenu kvepiančias žvakes.
Šiemet laukimas buvo kitoks – gavau leidimą Kalėdas įamžinti „back home“.
Su Tėčiu ir Mama pavertėme vasaros rezidenciją jaukiu žiemos kampeliu.
Tėtis kalė ir gręžė, Mama mezgė, mes su sese ir vaikais tvarkėm, puošėm, kepėm sausainius.
Ir pirmą kartą fotosesijos erdvę ruošė mano vaikystės šeima – tai įstrigo į gražiausių prisiminimų kampelį.
Nusišypsojote? Prisiminėt vaikystės Kalėdas, židinio spragsėjimą, Mamos virtuvės kvapus, bendrą šurmulį?
Gal išgirdote tylų „kuo galėčiau Tau padėti?“ ar dar tylesnį „Aš taip tave myliu“.
Jei ne – sveikinu, tikros Kalėdos jau gyvena Jūsų širdyse.
O jeigu dar linkstate į skubėjimą, prisiminkite – Kalėdos yra ne apie stalų dekorą ar pilnus pilvus.
Jos ten, kur Jūsų šeima, bendrai kurianti šilumą.

V.